Ieva Malukienė
Miško klasė – tai ne vieta. Tai būdas kurti ryšį mokantis.
Esu pedagogė ir patyriminio ugdymo metodikos „Miško klasė“ kūrėja. Kuriu pamokas, kuriose gamta padeda vaikams sutelkti dėmesį, geriau suprasti save, mokytis būti su kitais ir patirti, kad jie yra gyva pasaulio dalis.
Žiniasklaidoje
Apie miško terapiją ir miško pamokas mokykloje kalbėjau televizijoje, portale ir laidose.
Miško terapijos specialistė: šiuolaikiniam žmogui reikia mokytis nurimti
Reportažas apie miško terapiją, kuri veikia net turint vieną medį.
Žiūrėti laidą → 15min · 2026 m. vasarisĮ klasę Ieva atvedė mišką: „Kai tokia pamoka bus visose Lietuvos mokyklose, galėsiu eiti į pensiją“
Pokalbis apie tai, kaip etikos pamokoje ugdomas santykis su savimi, kitu ir gamta.
Skaityti straipsnį →Mokytoja Ieva Malukienė vaikų dėmesingumą lavina netradiciniu būdu: „Tai yra nuostabus dalykas“
Siužetas apie tai, kaip miško terapijos praktikos atkeliauja į miesto mokyklą.
Skaityti straipsnį → Žiūrėti laidos įrašą →Renkuosi mokyti! pokyčių istorijos – RM15 kartos mokytojai
Vaizdo įrašas apie mokytojus ir jų sukurtus pokyčio projektus.
Žiūrėti įrašą →Viskas prasidėjo nuo vaikų
Dirbdama mokykloje vis aiškiau mačiau, kaip sunku vaikams išlaikyti dėmesį, išbūti su savimi ir ramiai būti vieniems su kitais. Kartais pamokoje daugiau jėgų prireikdavo sugrąžinti visus į čia ir dabar negu pačiam mokymuisi.
Man neužteko pasakyti vaikui: „susikaupk“. Norėjau suprasti, kas iš tiesų jam padeda susikaupti.
Taip dalis pamokų persikėlė į lauką. Ne tam, kad būtų smagiau ar kitaip. Norėjau patikrinti, ar reguliarus buvimas gamtoje gali tapti nuoseklia ugdymo dalimi.
Iš šio klausimo ir atsirado „Miško klasė“.
Ne išvyka. Ne pertrauka nuo mokymosi. Pati pamoka.
„Miško klasė“ – tai mano sukurta ir su penktos klasės mokiniais išbandyta 36 pamokų metodika.
Visus mokslo metus su vaikais reguliariai mokėmės gamtoje. Pamokose derinau dėmesingumo, jutiminio pažinimo, refleksijos, bendradarbiavimo ir kūrybines praktikas.
Vaikai mokėsi pastebėti tai, pro ką įprastai praeina: garsą, kvapą, kūno pojūtį, kito žmogaus buvimą. Kartu mokėmės sustoti, išgirsti vieniems kitus, susitarti ir veikti kaip klasei.
Man svarbu, kad gamta čia nebūtų tik gražus pamokos fonas. Ji yra lygiavertė mokymosi proceso dalyvė.
Viena pamoka – keli skirtingi mokymosi sluoksniai
- Sustojimas
- Užduotis
- Refleksija
„Miško klasės“ pamoka paprastai prasideda nuo sustojimo. Vaikai pastebi savo savijautą, aplinką, garsus ir kūno pojūčius.
Toliau pereiname prie konkrečios užduoties: stebėjimo, tyrinėjimo, kūrybos, darbo poromis ar grupėje. Pamoką užbaigiame refleksija – kas įvyko, ką pastebėjau ir ką išsinešu.
Čia nėra spaudimo visą laiką kalbėti ar būti greičiausiam. Vienas vaikas geriau atsiskleidžia judėdamas, kitas stebėdamas, trečias kurdamas. Gamtoje atsiranda daugiau būdų dalyvauti.
Dėl to šios pamokos ypač vertingos klasėms, kuriose mokosi skirtingų poreikių vaikai.
Pamokos pavyzdys: „Draugystės karna“
Viena iš sensorinių užduočių, kurias išbandėme su penktokais. Priemonės paprastos: įvairaus dydžio akmenukai.
- Tyrinėjame. Poromis renkamės skirtingus akmenukus ir keletą minučių juos liečiame, stebime, lyginame: faktūra, svoris, temperatūra, spalva.
- Kuriame. Iš akmenukų statome balansuotą bokštelį, simbolizuojantį draugystės kūrimą ir palaikymą.
- Reflektuojame. Pristatome savo karną klasei ir atsakome į klausimus:
- Ar karną statyti buvo lengva ar sunku? Kodėl?
- Kuo karnos statymas panašus į draugystės kūrimą?
- Kas padėjo išlaikyti bokštelio stabilumą?
- Kaip jautėtės veiklos metu?
Išbandykite pirmą pamokos minutę
Trys žingsniai, kaip ir mano pamokose: sustojimas, užduotis, refleksija. Užtrunka apie minutę.
- Sustojimas
- Užduotis
- Refleksija
Paspauskite „Pradėti“ ir kelias akimirkas pabūkite čia.
Taip prasideda kiekviena „Miško klasės“ pamoka, tik lauke ir su visa klase. Norite išbandyti su savo klase? Parašykite man.
Iš pradžių turėjau nuojautą. Tada nusprendžiau ją patikrinti.
Visus mokslo metus ne tik vedžiau pamokas, bet ir tyriau jų poveikį. Atlikau keturis mokinių savijautos ir patirties matavimus, kalbėjausi su vaikais, rinkau mokytojų ir administracijos pastebėjimus, fiksavau savo pačios refleksijas.
Per metus keitėsi ne vien vaikų santykis su gamta. Keitėsi jų gebėjimas pastebėti, susitelkti ir veikti kartu.
Mokinių įsivertinimų pokytis
Vaikų žodžiais
„Miško klasėje nėra tų neteisingų atsakymų.“
„Tu jautiesi laisvas.“
„Labai sunku pavadinti užduotimis, nes jos kaip žaidimai.“
„Tu pajunti visu kūnu.“
„Automatiškai įsitrauki.“
„Pastebėti daugiau mažų dalykėlių miške.“
Citatos iš mokinių refleksijų ir fokus grupės diskusijos, vykusios tyrimo metu.
Tyrimas vyko vienoje penktoje klasėje: keturios anoniminės apklausos (mokiniai vertino save 10 balų skalėje), 7 mokinių fokus grupė, interviu su keturiais mokyklos bendruomenės atstovais, mokinių ir mano pačios refleksijos. Tai nedidelės imties, vienos klasės tyrimas, todėl rezultatai rodo kryptį, o ne bendrą taisyklę.
Skaičiai man svarbūs, bet ne mažiau svarbūs vaikų pasakyti sakiniai ir maži kasdieniai pokyčiai: ilgesnis išbuvimas tyloje, drąsa kalbėti, gebėjimas išgirsti kitą, mažiau skubėjimo.
Pedagoginį tyrimą įvertino dešimtuku. Man tai buvo ne finišas, o patvirtinimas, kad šį darbą verta tęsti.
Ką pastebėjo kolegos
Be mokinių apklausos, paprašiau penktos klasės pedagogų ir administracijos išorinės refleksijos apie metodikos poveikį. Atsakymai anoniminiai, čia – trumpos ištraukos.
„Pagerėjo empatija vienas kitam. Jeigu kuriam nors kažkas nutinka, vaikai nuoširdžiai reaguoja, nepalieka draugo vieno nelaimėje.“
„Šios klasės mokinių elgesyje ir įsitraukime pastebimi aiškūs teigiami pokyčiai. Jie geba ilgiau sutelkti dėmesį ir įsitraukti į siūlomas veiklas.“
„Pastebėjau teigiamus pokyčius mokinių tarpusavio bendravime, mažiau konfliktų. Taip pat labiau susikaupę dirba pamokose.“
„Mokiniai imlūs ir nusiteikę tyrinėti. Tikėtina, kad metodikos taikymas prisidėjo prie neblėstančio žingeidumo ir drąsos būti savimi.“
Du atsakiusieji atvirai pabrėžė, kad poveikio negalima atskirti nuo kitų veiksnių: pereinama iš pradinės į dalykinę mokyklą, prasideda paauglystė. Todėl tai ne įrodymas, o krypties patvirtinimas, kurį ir tikrinsime didesniame pilotiniame projekte.
Ką galiu padaryti kartu su jumis
Mokykloms
Padedu mokykloms pradėti taikyti patyriminį ugdymą gamtoje ne kaip vienkartinę veiklą, o kaip nuoseklią ugdymo proceso dalį.
Kartu galime įvertinti mokyklos aplinką, mokytojų poreikius ir susikurti realų veiksmų planą. Nebūtina šalia turėti didelio miško. Pradėti galima nuo mokyklos kiemo, parko ar kelių medžių už lango.
Mokytojams
Vedu praktinius mokymus ir patyrimines dirbtuves mokytojams.
Mokymuose ne tik kalbame apie dėmesingumą, gamtą ir patyriminį ugdymą. Išbandome konkrečias praktikas, kurias mokytojas vėliau gali pritaikyti savo pamokoje.
Man svarbu, kad po mokymų liktų ne gražus įspūdis, o aiškumas: nuo ko pradėti pirmadienį.
Vaikams ir šeimoms
Vedu patyrimines veiklas gamtoje vaikams ir šeimoms.
Jose tyrinėjame aplinką, klausomės, kuriame, judame ir mokomės būti kartu. Be skubėjimo viską paaiškinti ir paversti teisingu atsakymu.
Suaugusiesiems ir komandoms
Vedu miško maudynių ir patyrimines gamtos praktikas suaugusiesiems bei komandoms.
Tai laikas sulėtėti, atgauti dėmesį ir pastebėti, kaip iš tikrųjų jaučiamės. Ne per teoriją, o per tiesioginę patirtį.
Konferencijoms ir renginiams
Dalinuosi „Miško klasės“ patirtimi konferencijose, diskusijose ir renginiuose.
Kalbu apie dėmesingumą, patyriminį ugdymą, vaikų ryšį su gamta ir tai, ko reikia, kad gamta taptų tikra mokyklos gyvenimo dalimi.
Mano kelias į mokyklą nebuvo tiesus
Studijavau režisūrą Klaipėdos universitete, vėliau Vilniuje baigiau filosofijos bakalauro studijas.
Keletą metų dirbau „TezTour“ gide Turkijoje, Egipte, Jordanijoje ir Izraelyje. Grįžusi į Lietuvą nusipirkau sodybą Rokiškio rajone ir sukūriau verslą „Gyvas aliejus“ – ekologiškos lietuviškos kosmetikos gamybą.
Vėliau klajojau po Lietuvą, gyvenau Palangoje, auginau sūnų. Tik tada persikėliau į Kauną ir atidariau tvariais pagrindais grįstą grožio saloną „Urban Green“ – savo būdą užsiimti kūryba.
Po septynerių metų grožio srityje pajutau, kad esu išsisėmusi, ir ieškojau naujo prasmingo būdo kurti. Taip atsirado miško terapijos studijos. Po jų atėjau į „Renkuosi mokyti!“ ir pedagogikos studijas.
Ilgą laiką šios patirtys atrodė kaip atskiri mano gyvenimo gabalai. Dabar matau, kad visur mokiausi to paties: stebėti žmogų, klausytis, kurti erdvę ir nebijoti nežinoti atsakymo iš anksto.
Šiandien KTU Vaižganto progimnazijoje mokau etikos ir vedu patyrimines veiklas. Čia atsirado ir „Miško klasė“.
Mokytoją suprantu ne kaip žmogų, stovintį prieš vaiką ir aiškinantį, kaip reikia gyventi. Man artimesnė sena pedagogo reikšmė – žmogus, einantis šalia vaiko.
Būtent taip ir noriu dirbti.
„Miško klasė“ auga
Šiuo metu sisteminu 36 pamokų metodiką, rengiu medžiagą mokytojams ir ieškau būdų ją išbandyti platesniame mokyklų rate.
Kitas žingsnis – didesnis pilotinis projektas skirtingose Lietuvos mokyklose. Tam reikės mokytojų, mokyklų vadovų, tyrėjų ir partnerių.
Nenoriu sukurti dar vieno gražaus metodo, kuris lieka gulėti dokumente. Noriu, kad jis būtų naudojamas, tikrinamas ir tobulinamas gyvoje mokykloje.
Noriu, kad gamta sugrįžtų į mokyklą.
Ne kaip dekoracija. Ne kaip viena išvyka per mokslo metus. Ne kaip papildoma užduotis ir taip pavargusiam mokytojui.
Miško akimirkos
Tarptautinė konferencija
Kai miškas ateina į klasę
Dėmesingumas – naujojo ugdymo pagrindas
- KTU Vaižganto progimnazijaSkuodo g. 27, Kaunas
- Skirta švietimo, mokslo ir kultūros bendruomenių nariams
- Konferencija nemokamaIšduodama pažyma.
Programa
- Konferencijos atidarymas ir sveikinimo žodis
- Emiko Miyashita (Japonija)Konferencijos atidarymo pranešimas, nuotoliu anglų kalba
- Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas„Ką pažįstame, tą saugome: kaip vaikystėje užauga ryšys su gamta“
- Prof. dr. Aistė Pranckevičienė, LSMU„Žaliasis mokytojo padėjėjas klasėje: santykio su gamta poveikis vaiko pažintiniams gebėjimams, psichologinei gerovei ir fizinei sveikatai“
- Arbatos pertrauka
- Praktinės veiklos / workshopai
Partneriai
Gal susitinkame tame pačiame kelyje?
Vienas mokytojas gali pradėti pokytį savo klasėje. Bet tam, kad pokytis pasiektų daugiau vaikų, reikia bendruomenės. Todėl ieškau žmonių ir organizacijų, kurie nori šį kelią kurti kartu.
Jeigu dirbate mokykloje ir norite išbandyti „Miško klasę“, parašykite. Jeigu tyrinėjate vaikų dėmesingumą, savijautą, įtrauktį ar ryšį su gamta, man įdomu susipažinti. Jeigu atstovaujate organizacijai, kuri gali padėti metodikai pasiekti daugiau mokyklų, kviečiu pasikalbėti.
O jeigu tiesiog jaučiate, kad ši kryptis jums artima, irgi parašykite. Ne visi geri darbai prasideda nuo iš anksto parengto bendradarbiavimo plano.
Kaip galime pradėti
- Trumpas laiškas. Kelios eilutės: kas jūs ir kas jus domina.
- Pokalbis. Susitariame trumpam pokalbiui, kad suprastume, ar mums keliai tinka.
- Mažas pirmas žingsnis. Pasirenkame, ką išbandyti pirmiausia: vieną veiklą klasėje, pokalbį su komanda ar medžiagos peržiūrą.
Ieva Malukienė
El. paštas: ieva.malukiene@gmail.com
Trumpai parašykite, kas jūs ir kokia mintis jus atvedė. Atsakysiu pati.
Kartais, kad vaikas vėl pradėtų girdėti, pamokai tereikia išeiti už klasės durų.